Neseniai išbandyta japoniska dieta man visai patiko. Ją pasirinkti įkalbėjo kolegė, kuri atėjo po atostogų gerokai sulieknėjusi. Ne, ji atostogavo ne Japonijoje, ir net ne užsienyje. Kaip pati sako – labai nuo visko pavargo ir tiesiog norėjo skirti laiko sau. Ir gerai, nes iš jos to laiko “sau” šiek tiek nubyrėjo ir man. Tai – japoniska dieta, meniu šiek tiek panaši į Atkinsono dietą.
Kaip dieta veikia
kaip ir visos kitos dietos, ši pirmiausiai remiasi maisto ribojimu. Jeigu vienos dietos riboja visą visų rūšių maistą ir tiesiog mažiną bendrą kalorijų kiekį, tai japoniska dieta per 7 dienas kalorijų skaičių nesumažina taip drastiškai kaip įprastas kalorijų skaičiavimas. Galima sakyti, ji turi kiek kitokį pagrindą. Tas pagrindas – angliavandenių atsisakymas.
Sakoma, kad japonai gyvena labai ilgai ir yra tokie ploni dėl to, kad daug dirba ir dėl to, kad maitinasi tam regionui būdingu maistu. Tame maisto racione paprastai galima rasti daugiausiai visame pasaulyje žuvies, taip pat daug ryžių ir įvairių žalios spalvos salotų. Toks maistas užtikrina labai didelį baltymų suvartojimą ir mažą angliavandenių kiekį. Jeigu kas nors prisimenate daktaro Atkinsono dietą, tai žinote, kad pastaroji leido valgyti viską, kas iš baltymų ir riebalų, bet skatino visiškai atsisakyti angliavandenių. Tai reiškė, kad galėjai kirsti kiek nori vištienos krūtinėlių, sūrio, pieno, mėsos, kiaušinių, kažkiek agurkų ir špinatų lapų, bet suvalgytas saldainis, nuryta braškė ar išgertas degtinės stikliukas galėjo sugriauti tavo visos savaitės darbą. Dietos tikslas buvo negauti jokių angliavandenių, kad organizmas pradėtų skaidyti savo riebalus, kurie iš esmės ir yra suspausti angliavandeniai. Taigi, tokiu būdu buvo metamas svoris. Deja, ši dieta nors daug kam ir leido veiksmingai sumažinti atvorį nebadaujant, tačiau ji buvo gana nesveika, nes žmogaus organizmui yra tai tikras šokas išvis negauti angliavandenių ir gauti suvirškinti tiek daug visokių mėsų. Galiausiai pats daktaras Atkinsonas mirė nuo širdies smūgio, nesulaukęs senatvės. Kas turbūt ir buvo jo dietos pasekmė. Juk kiekvienas žmogus, valgantis per daug mėsos, taip užkemša sau kraujagysles, kad sukelia riziką savo sveikatai.
Tad japoniška baltymų dieta irgi turi panašumų, nes čia pagrindas tenka baltymams. Tačiau kitaip nei Atkinso dietos atveju, yra tam tikri sureguliavimai. Negali valgyti kažko kiek nori, nes tai “leidžiamas” maistas. Paprastai visur ir viskam yra padarytos tam tikros normos. Tokiu būdu išvengi per didelio riebalų vartojimo, apsaugai save nuo cholesterolio. O angliavandenių kiekis gaunamas yra šiek tiek didesnis. Taigi, organizmas nepatiria tokio didelio šoko, o svoris vis tiek krenta greičiau nei tiesiog skaičiuojant kalorijas. Taip maitintis galima savaitę ar dvi, bet paskui reikia pereiti prie normalios mitybos.
Mano patirtis
Aš sužinojau, kad yra tokia nuostabi japoniska dieta, atsiliepimai apie ją buvo net iš televizijos žvaigždžių. Man visai patiko tas meniu, atrodė, kad tikrai galėčiau taip maitintis. Kaip įsivaizduoju, panašiai maitinasi ir kokie nors kultūristai, sportininkai, tik jiems gal dar daugiau baltymų reikia, kadangi jų tikslas būna sportuoti. Kur kas labiau kasdieniam žmogui pritaikyta yra japoniska dieta, komentarai net ir medikų apie ją yra geri. Taigi, aš iš viso ant jos prabuvau 6 dienas, o paskui buvo brolio gimtadienis, o kitos dienos po gimtadienio aš net neprisimenu – pragulėjau lovoje.