Kiekvienuose namuose, kuriuose vertinamas turto saugumas, stovi vienas ar net keli seifai. Šie objektai dar dažniau aptinkami bankuose, biuruose, saugos įmonėse. Tai – tiesiog privalomas pirkinys kiekvienam, norinčiam apsaugoti brangiausią turtą ne tik nuo ilgapirščių, bet ir nuo ugnies ar vandens pavojaus. Nors patikimos saugyklos atrodo įprastas daiktas, jų istorija ne tokia paprasta. O dar sudėtingesnė – ateitis.
Seifų praeitis – sunkiai atmenama
Jei galvotume apie seifą plačiausia prasme, kaip apie daiktą, skirtą brangenybėms saugoti, tai jo pirmtaku galėtų būti ir prie krūtinės ryšėti kapšiukai, piniginės. Tačiau jie dabartinių seifų neprimena nė iš tolo. Artimiausias daiktas savo forma buvo skrynios. Jos turėjo labai svarbų seifų elementą – užraktą. Tokios saugyklos jau galėjo būti skirtos brangiai viduramžių juvelyrikai, pinigams ar dokumentams.
Pirmąją metalinę spintelę, skirtą brangenybėms saugoti, ant sienos pakabino Liudvikas XVI. Šis karalius buvo pripažintas kalvystės meistras, padirbinęs spyną ir minėtam seifui. Manoma, kad tai – vienintelis atvejis, kai seifas pagamintas tokias aukštas pareigas užimančio asmens. Tačiau masiškai tokios saugyklos negamintos dar gana ilgai.
19 amžiuje atsirado didesnis seifų poreikis ir nepalyginamai geresnės galimybės jiems pagaminti. Šiandienius primenantys seifai namams pradėjo plisti Jungtinėje Karalystėje. Žinoma, jie nebuvo labai saugūs. Paprastai šie metalo dirbiniai buvo rakinami raktais. Įveikti tokio tipo spyną vagims greitai tapo juokų darbu.
Dėl šios priežasties su seifais kartu tobulėjo ir spynos. Reikėjo ilgų dešimtmečių ir net šimtmečių, kad paprastas mechanines spynas pakeistų dabar kone kiekviename ofise randamos kodinės, elektroninės spynelės. Iki tol teko sukurti ir pirmąsias signalizacijos sistemas, ir skirtingus raktus, ir koreguoti patį kodinį mechanizmą – kad reikiamos kombinacijos nebūtų galima atspėti iš klavišų skleidžiamo garso.
Pakeisti ilgainiui teko ir gamybos medžiagas. Nuo pirmųjų medinių, dailiai išdrožinėtų, gausiai brangakmeniais dekoruotų skrynių persiorientuota prie griežto funkcionalumo. Laikui bėgant seifas pinigams gamintas iš betono, plieno, korundo priemaišų. Tokių seifų, rakinamų sudėtingomis spynomis, jau nebeįveikia standartiniai grąžtai ar sprogstamųjų medžiagų mišiniai.
Technologijos kai kam kelia šiurpuliukus, kai kam – pagarbą
Mūsų amžius tiesiog persmelktas technologijų. Atrodo, kad kiekviename žingsnyje mus seka žvitrios kamerų akys, fiksuoja įvairūs skanavimo prietaisai. Todėl neturėtų būti keista, kad net viešbučiuose seifai gali kelti pagarbią baimę. Kuo didesnis saugumas yra įprastas, kuo daugiau jo reikia, tuo daugiau jo ir suteikiama.
Norintiems įsigyti seifa kaina tampa puikiu įrodymu, kiek daug galima pasiekti naudojant pačias moderniausias, inovatyviausias technologijas. Pavyzdžiui, šiuolaikiškos saugyklos duris atveria tik konkrečiam asmeniui, kurį atpažįsta pagal pirštų atspaudus, akių rainelę ar tiesiog balsą. Tokius užraktus suderinus su sudėtingais kodais ir ypač patvariomis medžiagomis įvairios brangenybės, svarbūs dokumentai tampa saugūs ne tik nuo ilgapirščių, bet ir galingų gamtos stichijų.
Žinoma, ne kiekvienam reikalinga tokio lygio apsauga. Kartais užtenka ir visai nesudėtingo sprendimo. Pavyzdžiui, seifas ginklams neturėtų reikalauti ilgo ir painaus atvėrimo proceso. Juk prireikus gyvybės apsaugos kelios sekundės, sugaištos bandant atverti seifo dureles, gali būti lemtingos. Įspūdingos kodų kombinacijos retai kada reikalingos ir keliautojams, viešbutyje paliekantiems kambario rezervaciją įrodančius dokumentus.
Šiandien kiekvienas gali rasti jo poreikius labiausiai atitinkantį seifą. Tobulėti visuomet yra kur – ilgapirščiai nesnaudžia ir kaip įmanydami stengiasi įspėti visas technologijas. Ir tai yra gerai: juk kai nėra grėsmės, nėra ir progreso. O šiuolaikiniai seifai, įsigyti iš žinomų gamintojų, sertifikuotų pardavėjų tikrai yra pakankamai saugūs ir patikimi.